Japoninė magnolija - Magnolia kobus' DC
Paplitusi Centrinėje ir Siaurės Japonijoje bei Korėjos pusiasalio pietinėje dalyje. 5-9 zona.
Vasaržalis, iki 25 m aukščio ir 0,6-0,7 m skersmens medis. Dekoratyviniuose žel¬dynuose paprastai užauga iki 10-12 m aukščio, lajos skersmuo iki 10 m. Laja ru¬tuliška ar ovališka. Jauni ūgliai plaukuo¬ti, vėliau pliki, gelsvai rudi. Pumpurai pailgai kūgiški arba verpstiški, apie 1 cm ilgio, apaugę tankiais švelniais plaukeliais. Žiediniai pumpurai 3-4 kartus stambesni už lapinius. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, 6-15 cm ilgio, apie 3-7 cm pločio, tvirti, šiek tiek odiški, trumpai smailėjantys, pliki, lygiakraščiai, pamatas pleištiškas. Viršutinė lapų pusė žalia, apatinė pagysliais plaukuota, šviesiai žalia. Lap¬kotis 1-1,5 cm ilgio. Žiedai iki 10 (12) cm skersmens, švelnaus kvapo. Žiedlapiai 6 arba 9, išsidėstę dviem arba trim ratais, pail¬gai atvirkščiai kiaušiniški, apie 5 cm ilgio ir 2-3 cm pločio, ryš¬kiai balti, su ryškiai raudona juostele išorinėje pusėje. Išoriniai 3 lapeliai žalsvi, apie 1 cm ilgio, greitai nu¬krinta. Žydi prieš skleidžiantis lapams, ba¬landžio pabaigoje-gegužės pradžioje, tru¬putį vėliau už žvaigždinę magnoliją. Su¬telktinis vaisius nelygiai ritiniškas, 7-10 cm ilgio ir 4-5 cm skersmens, iš saulės pusės rausvas, subręsta rugsėjo-spalio mėne¬siais.
Du atsparūs šalčiui apie 50 metų am¬žiaus medžiai augo ir derėjo Šilutėje, vieną iš jų (mažesnįjį) nukirto. Likęs medis 10 m iiukščio, jo liemens skersmuo - 0,4 m. Iš jų sėklų išauginti medeliai Lietuvoje plačiai auginami ir daug kur gausiai dera. Galima tikėtis, kad jų palikuonys visoje šalies te¬ritorijoje bus atsparūs šalčiui. Žydėti pra¬deda 9-10 metų amžiaus. Manoma, kad Lietuvoje auginami medžiai priskirtini var. borealis Sarg.